Radioaktivität — Radioaktivität, eine von Sklodowska Curie in Paris (1898) eingeführte Bezeichnung für die Fähigkeit eines Körpers, dauernd spontan Becquerelstrahlen (s. d.) auszusenden, d. h. unsichtbare Strahlen, die dünne, undurchsichtige Stoffe durchdringen,… … Meyers Großes Konversations-Lexikon
Radioaktivität — Radioaktivität, s. Radium … Lexikon der gesamten Technik
Radioaktivität — DIN 4844 2 Warnzeichen D W005 Warnung vor radioaktiven Stoffen oder ionisierenden Strahlen (auch auf abschirmenden Behältern)(1) … Deutsch Wikipedia
Radioaktivität — Ra|dio|ak|ti|vi|tät 〈[ vi ] f. 20; unz.〉 radioaktive Beschaffenheit * * * Ra|di|o|ak|ti|vi|tät [↑ Aktivität (2)]: als natürliche R. die bei manchen ↑ Atomkernen (z. B. von Uran, Radium, Thorium, Actinium) anzutreffende Eigenschaft, unter… … Universal-Lexikon
Radioaktivität — radioaktiv »ohne äußeren Einfluss ständig Energie in Form von Strahlen abgebend«: Das Adjektiv ist wohl erst aus dem Substantiv Radioaktivität rückgebildet. Dieses wurde im 20. Jh. aus gleichbed. frz. radioactivité übernommen, einer Bildung der… … Das Herkunftswörterbuch
Radioaktivität — radioaktyvumas statusas T sritis Standartizacija ir metrologija apibrėžtis Kai kurių nuklidų savybė savaime suskilti, paprastai susidarant kitam nuklidui (arba nuklidams), ir išlaisvinti energiją. Šį vyksmą lydi vienos ar kelių spinduliuočių… … Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas
Radioaktivität — radioaktyvumas statusas T sritis Standartizacija ir metrologija apibrėžtis Nestabilių atomų branduolių savaiminis kitimas, kurio metu spinduliuojami lengvesni branduoliai (pvz., alfa dalelės, dalijimosi skeveldros), elementariosios dalelės… … Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas
Radioaktivität — radioaktyvumas statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. radioactivity vok. Radioaktivität, f rus. радиоактивность, f pranc. radioactivité, f … Fizikos terminų žodynas
Radioaktivität — radioaktyvumas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Kai kurių nuklidų savybė savaime suskilti, paprastai susidarant kitam nuklidui (arba nuklidams), ir išlaisvinti energiją. Šį vyksmą lydi vienos ar kelių spinduliuočių (alfa,… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
Radioaktivität — radioaktyvumas statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Nestabilių atomų branduolių savaiminis kitimas, kai spinduliuojami lengvesni branduoliai (pvz., alfa dalelės, dalijimosi skeveldros), elementariosios dalelės (elektronai,… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas